Atsinaujinančios  energetikos lyderiai

Vystomos energetikos sritys

Saulės energija

Biodujų energija

Vėjo energija

Vandenilio energija

APIE MUS

1,5 GW

Projektų portfelis

<399 GWh

Žaliosios energijos kasmet

335 000 t

Metiniai CO2 sutaupymai

445 mln.

Bendra 5-ių metų investicija

Kas yra Green Genius?

Mūsų istorija, kaip atsakingai kuriame pokytį ir įgaliname tvarumą.

2021 pasiekimai

Metiniai pasiekimai

Projektų portfelis

Iki 2025-ųjų būsime pastatę 1,5 GW. 

Projektų informacija
Pranešimai spaudai

Tyrimas: 78 proc. įmonių Lietuvoje svarbu mažinti poveikį aplinkai

Lietuvoje daugėja įmonių, kurioms rūpi jų veiklos poveikis aplinkai. Šį pavasarį atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius” užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, 78 proc. jų yra svarbu mažinti savo poveikį aplinkai – tai penkiais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Nepaisant reikšmingo verslo rūpesčio aplinka tik 9 proc. teigia, jog naudoja elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.  Tyrimas rodo, kad beveik dvigubai padaugėjo Lietuvos įmonių, matuojančių savo veiklos poveikį aplinkai: jei 2021 m. tokių buvo vos 7 proc., šiemet jų yra 13 procentų. Tačiau nėra žinoma, kokias metodikas matavimams įmonės taiko ir ar jos pakankamos poveikiui įvertinti. Be to, absoliuti dauguma (96 proc.) šalies bendrovių neturi nusistačiusios tvarumo tikslų, skirtų neigiamo pėdsako mažinimui.  „Nors įmonių dėmesys veiklos tvarumui auga, tačiau įgūdžių ir žinių, kaip jį matuoti, Lietuvos verslui dar stinga. Suprantama, kad tiksliam poveikio matavimui reikia kompetencijos. Tačiau reikšmingai sumažinti savo pėdsaką galima ir be didelių pastangų“, – pastebi „Green Genius” vadovas Ruslanas Sklepovičius.   Mažas iniciatyvų poveikis   Atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, kas penkta įmonė (21 proc.) vykdo įvairias tvarumo iniciatyvas. „Šiuo metu tvarumo iniciatyvos tampa madingomis, vis daugiau įmonių pradeda suprasti, kad yra socialinės aplinkos dalis, todėl turi prisidėti ir prie visuomenės gerovės. Visgi tenka pripažinti, kad kol kas tai daugiau viešiesiems ryšiams skirti veiksmai, o jų poveikis klimatui labai mažas“, – pastebi R. Sklepovičius.   Trys ketvirtadaliai įmonių rūšiuoja, kiek daugiau negu pusė renkasi iš perdirbtų medžiagų pagamintas darbo priemones, kas penkta siekia tarptautinių veiklos tvarumą patvirtinančių sertifikatų. Kiti tvarios veiklos būdai Lietuvos įmonėse – naudoja mažiau taršias transporto priemones, perka ekologišką produkciją iš perdirbtų žaliavų, mažina perteklinį vartojimą įmonėje.  Į veiklos tikslus tvarumas dar skinasi kelią  „Energetika ir mobilumas atsakingi už didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žalioji energija yra vienas iš efektyviausių poveikio aplinkai mažinimo būdų, o kylant žaliavų ir energijos kainoms bei didėjant energetinės nepriklausomybės svarbai atsiranda ir daugiau argumentų ją rinktis“, – sako R. Sklepovičius.  Didelės tarptautinės bendrovės poveikio mažinimą dažniausiai būna įsitraukusios kaip vieną iš savo verslo tikslų. Lietuvoje tai kol kas labai reta.  „Verslo poreikis tirti tikrąjį savo poveikį aplinkai neabejotinai augs, tokius tyrimus teikiančių ir skaičiavimus atliekančių įmonių tik daugės, tačiau padaryti pokytį jau šiandien užtektų dviejų žingsnių: pirkti elektrą tiesiai iš saulės ar vėjo elektrinių Lietuvoje bei naudoti elektromobilius, kraunamus žaliąja elektra. Tai būtų pats reikšmingiausias iš kiekvienai įmonei gana lengvai įgyvendinamų pokyčių stabdant klimato kaitą“, – sako R. Sklepovičius.   Vos 6 proc. apklaustų įmonių atstovų teigia, kad turi elektromobilius. „Automobilių gamintojai gamyboje sunaudoja vis mažiau CO2, klientams jau pristatomi kai kurie modeliai su nuline emisija. Tad verslui belieka rinktis tvarius automobilius naudojimui“, – sako R. Sklepovičius.  Apie tyrimus: Lietuvos įmonių apklausos vykdytos 2021 m.  ir 2022 m. kovo mėnesį, respondentai apklausti pagal įmonės dydį, veiklos vietą, reprezentatyvi imtis – 500 tiriamųjų, nuo labai mažų (iki 4 darbuotojų) iki didelių (101 ir daugiau darbuotojų) įmonių visoje Lietuvoje. 

Tyrimas: 78 proc. įmonių Lietuvoje svarbu mažinti poveikį aplinkai Lietuvoje daugėja įmonių, kurioms rūpi jų veiklos poveikis aplinkai. Šį pavasarį atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius” užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, 78 proc. jų yra svarbu mažinti savo poveikį aplinkai – tai penkiais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Nepaisant reikšmingo verslo rūpesčio aplinka tik 9 proc. teigia, jog naudoja elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.  Tyrimas rodo, kad beveik dvigubai padaugėjo Lietuvos įmonių, matuojančių savo veiklos poveikį aplinkai: jei 2021 m. tokių buvo vos 7 proc., šiemet jų yra 13 procentų. Tačiau nėra žinoma, kokias metodikas matavimams įmonės taiko ir ar jos pakankamos poveikiui įvertinti. Be to, absoliuti dauguma (96 proc.) šalies bendrovių neturi nusistačiusios tvarumo tikslų, skirtų neigiamo pėdsako mažinimui.  „Nors įmonių dėmesys veiklos tvarumui auga, tačiau įgūdžių ir žinių, kaip jį matuoti, Lietuvos verslui dar stinga. Suprantama, kad tiksliam poveikio matavimui reikia kompetencijos. Tačiau reikšmingai sumažinti savo pėdsaką galima ir be didelių pastangų“, – pastebi „Green Genius” vadovas Ruslanas Sklepovičius.   Mažas iniciatyvų poveikis   Atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, kas penkta įmonė (21 proc.) vykdo įvairias tvarumo iniciatyvas. „Šiuo metu tvarumo iniciatyvos tampa madingomis, vis daugiau įmonių pradeda suprasti, kad yra socialinės aplinkos dalis, todėl turi prisidėti ir prie visuomenės gerovės. Visgi tenka pripažinti, kad kol kas tai daugiau viešiesiems ryšiams skirti veiksmai, o jų poveikis klimatui labai mažas“, – pastebi R. Sklepovičius.   Trys ketvirtadaliai įmonių rūšiuoja, kiek daugiau negu pusė renkasi iš perdirbtų medžiagų pagamintas darbo priemones, kas penkta siekia tarptautinių veiklos tvarumą patvirtinančių sertifikatų. Kiti tvarios veiklos būdai Lietuvos įmonėse – naudoja mažiau taršias transporto priemones, perka ekologišką produkciją iš perdirbtų žaliavų, mažina perteklinį vartojimą įmonėje.  Į veiklos tikslus tvarumas dar skinasi kelią  „Energetika ir mobilumas atsakingi už didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žalioji energija yra vienas iš efektyviausių poveikio aplinkai mažinimo būdų, o kylant žaliavų ir energijos kainoms bei didėjant energetinės nepriklausomybės svarbai atsiranda ir daugiau argumentų ją rinktis“, – sako R. Sklepovičius.  Didelės tarptautinės bendrovės poveikio mažinimą dažniausiai būna įsitraukusios kaip vieną iš savo verslo tikslų. Lietuvoje tai kol kas labai reta.  „Verslo poreikis tirti tikrąjį savo poveikį aplinkai neabejotinai augs, tokius tyrimus teikiančių ir skaičiavimus atliekančių įmonių tik daugės, tačiau padaryti pokytį jau šiandien užtektų dviejų žingsnių: pirkti elektrą tiesiai iš saulės ar vėjo elektrinių Lietuvoje bei naudoti elektromobilius, kraunamus žaliąja elektra. Tai būtų pats reikšmingiausias iš kiekvienai įmonei gana lengvai įgyvendinamų pokyčių stabdant klimato kaitą“, – sako R. Sklepovičius.   Vos 6 proc. apklaustų įmonių atstovų teigia, kad turi elektromobilius. „Automobilių gamintojai gamyboje sunaudoja vis mažiau CO2, klientams jau pristatomi kai kurie modeliai su nuline emisija. Tad verslui belieka rinktis tvarius automobilius naudojimui“, – sako R. Sklepovičius.  Apie tyrimus: Lietuvos įmonių apklausos vykdytos 2021 m.  ir 2022 m. kovo mėnesį, respondentai apklausti pagal įmonės dydį, veiklos vietą, reprezentatyvi imtis – 500 tiriamųjų, nuo labai mažų (iki 4 darbuotojų) iki didelių (101 ir daugiau darbuotojų) įmonių visoje Lietuvoje.  „Green Genius“ užsitikrino 38,5 mln. eurų finansavimą 66 MW saulės elektrinėms Lenkijoje Atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir Londono „Sequoia Economic Infrastructure Income Fund Limited“ („Sequoia“) sudarė 175 mln. zlotų (t. y. 38,5 mln. eurų) finansavimo sutartį, skirtą 66 MW saulės elektrinių statyboms Lenkijoje. „Džiaugiamės pirmuoju mūsų sandoriu su „Sequoia“. Suderinę sukauptą „Green Genius“ patirtį ir „Sequoia“ finansavimą, prisidėsime prie tvarios ir nepriklausomos energijos gamybos didinimo regione“, – pastebi „Green Genius“ finansų vadovas Rokas Bancevičius. „Mums šis sandoris svarbus tuo, kad išplečiame savo investicijų spektrą į atsinaujinančių išteklių sektorių, taip pat svarbiu metu padidiname savo veiklos geografiją“, – teigia Dolfas Kohnhorstas, partneris iš bendrovės „Sequoia“. Aštuoniose Europos šalyse veikianti atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ 66 MW elektrines Lenkijoje planuoja baigti statyti 2023 m. pradžioje. Tai pirmas „Green Genius“ ir „ Sequoia Economic Infrastructure Income Fund “, kotiruojamos Londono vertybinių popierių biržoje, sandoris. Nuo 2019 m. „Green Genius“ Lenkijoje jau įgyvendino tris saulės elektrinių projektus, kurių bendra suminė galia sudaro 128,1 MW. „Green Genius“ iki 2025 m. į saulės ir vėjo elektrines Lietuvoje investuos 750 mln. eurų Atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ iki 2025 m. Lietuvoje įrengs 500 MW galios saulės parkų. Iki tų pačių metų „Green Genius“ planuoja įrengti dar 200 MW vėjo jėgainių. Bendra „Green Genius“ žaliosios energijos galia Lietuvos saulės ir vėjo elektrinėse 2025 m. sieks 700 MW.  „Europos Komisija skubos tvarka išleido komunikatą visoms Bendrijos narėms, skatinantį atsinaujinančiosios energetikos vystymą laikyti ypatingu viešuoju interesu. Ir mes į savo vaidmenį šiame procese žiūrime rimtai bei atsakingai, – sako „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius. – Iki šių metų atsinaujinančioji energetika iš esmės spręsdavo tvarumo klausimą, o šiandien ji papildomai sprendžia dar ir energetinės nepriklausomybės bei socioekonominės gerovės iššūkius.“  Bendrovės saulės ir vėjo elektrinės įrengiamos visoje Lietuvos teritorijoje. Veikti jos turėtų pradėti 2024-ųjų pabaigoje. Iki to laiko įmonė siekia ištobulinti elektrinių planavimo modelį, kai saulės ir vėjo elektrinės įrengiamos toje pačioje teritorijoje. „Toks sprendimas leistų ne tik taupyti vietos išteklius, bet ir užtikrintų optimalų elektros tinklų panaudojimą, taip sprendžiant šalies tinklų galios klausimą. Be to, tai leis mūsų klientams pasiūlyti miksuotą saulės ir vėjo elektros energiją už draugiškesnę kainą“, – atkreipia dėmesį R. Sklepovičius.   Bendrai 500 MW saulės ir 200 MW galios vėjo elektrinės pagamins apie 10 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos ir per metus pagelbės išvengti ~556 000 t CO2 išmetimo į aplinką. Tokį CO2 kiekį apdoroti gali 26,5 mln. jaunų medžių. Iki 2025 m. į saulės ir vėjo jėgaines Lietuvoje „Green Genius“ ketina investuoti apie 750 mln. eurų.  Skaityti daugiau

Mūsų partneriai