Klimato kaitos stabdymui vien deklaracijų ir sertifikatų neužteks

Apie klimato kaitos sukeltas pasekmes garsiai kalbama visame pasaulyje, tačiau net ir išskirtiniai didžiųjų koncernų projektai, jų dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei taršos mažinimui vis dar yra labiau graži išimtis nei tendencija. Daugiau kalbame nei darome – taip šiandien galima apibūdinti ir situaciją Lietuvoje. Tiesa, mitų ir kliūčių proveržiui vis mažiau: atsinaujinanti žalioji energija ne tik svarbi ateičiai, bet yra lengvai pasiekiama ir atsiperka. 

Ambicingas Europos planas iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu teikia vilties, kad verslas visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje, tvarumo idėjas sieks įgyvendinti sparčiau. Pačios Lietuvos ambicijos ne ką kuklesnės. Po dešimtmečio 50% šalyje suvartojamos elektros energijos jau turėtų būti gauta iš atsinaujinančių šaltinių. Dar tiksliau, Vyriausybė kelia tikslą po penkerių metų turėti iki 1.2 GW galios instaliuotų vėjo jėgainių ir 1 GW galios saulės jėgainių tinklą.  

„Tokių tikslų gyvendinimui reikia didesnio greičio ir daugiau įsitraukimo nei buvo iki šiol. Ypač saulės energetikos srityje.  Niuansų yra įvairių, bet viena iš problemų ir ta, kad Lietuvoje dar matome daug žalumo iniciatyvų, kurios dažniau skirtos tik įvaizdžiui pagerinti, o ne kovoti su klimato kaita. Palyginus su padėtimi prieš dešimtmetį, progresas, be abejo, akivaizdus ir sąmoningumo šiuo klausimu daugiau, bet pokytis dar vyksta gerokai per lėtai“, – sako Ruslanas Sklepovičius, atsinaujinančių išteklių energetikos bendrovės „Green Genius“ vadovas.  

„Modus group“ priklausanti saulės ir biodujų energetikos projektus Europoje vykdanti bendrovė Lietuvoje  šiuo metu valdo 14  saulės parkų ir 11 biodujų jėgainių. Bendrovė turi sėkmingo bendradarbiavimo su verslu pavyzdžių. Kita vertus, pasak R. Sklepovičiaus, kova su klimato kaita organizacijose vis dar dažnai rūpinasi komunikacijos, rinkodaros, kai kuriais atvejais personalo komandos. Per mažas valdybos narių, savininkų, finansų vadovų ir generalinių direktorių įsitraukimais lemia tai, kad reali projektų ekonominė nauda dažnai lieka neįvertinta, o sprendimų priėmimas užtrunka per ilgai. 

Ekonominis motyvas 

Atsinaujinančios energetikos ekspertai pažymi, kad verslą vis dar atbaido ir gajūs mitai apie brangią ir neatsiperkančią žaliąją energetiką. Realybė jau senokai pasikeitė: prisidėti prie CO2 išmetimų mažinimo šiandien Lietuvoje yra paprasta ir tam nebūtinai reikia didelių investicijų. 

 „Dažnai girdime vadovus kalbant, kad neva mes ne energetikos įmonė, neturime patirties, nenorime investuoti. Žaliai veikti norinčiam verslui nebereikia sukti galvos dėl energetikos patirties ar didelių investicijų. Bet kuri įmonė, kuri vartoja elektrą, o tai reiškia, visi be išimties,  šiandien turėtų kelti vieną paprastą klausimą: ar galiu nusipirkti elektros iš naujai statomos saulės arba vėjo jėgainės“, – sako R. Sklepovičius. 

Pasak jo, Lietuvoje taikomas elektros iš nutolusių elektrinių reguliavimas yra vienas inovatyviausių, tad verslas gana paprastai gali įsigyti elektros iš įvairių Lietuvoje statomų saulės elektrinių. Tai ne tik aplinkai draugiškas, bet ir taupus sprendimas, leidžiantis sumažinti elektros energijai skiriamas išlaidas. 

O jei yra noro ir galimybių investuoti daugiau, galima įsigyti dalį nutolusio saulės parko.  Tapti energetikos guru šiuo atveju nebūtina. Specializuotos įmonės, tokios kaip „Green Genius“ apsiima rasti tinkamą žemės plotą, geriausią techninį sprendimą, gauti visus leidimus ir ne tik finansuoti, bet ir vėliau prižiūrėti visą projektą. 

„Ar nusprendžiama koncentruotis į savo verslą ir pirkti žalią elektrą, ar imamasi nupirkti elektrinės dalį, kurią pastatys ir prižiūrės profesionalai – nesvarbu. Visi tokie pavyzdžiai realiai leidžia padaryti pokytį“, – sako R. Sklepovičius ir priduria, kad didesnis Lietuvoje pagamintos tvarios elektros kiekis mažina galimybes į rinką patekti nesaugiai ir netvariai elektrai iš Rytų kaimynių. Tai esą taip pat turėtų būti svarus argumentas veikti. 

Tikram pokyčiui – nauji pajėgumai 

Sklepovičiusatkreipia dėmesį, kad puolant į tvarius projektus svarbu ir neapsigauti. Pavyzdžiui, Lietuvoje susiformavusi praktika pirkti žaliuosius sertifikatus skamba gražiai, bet neprisideda prie atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros. Rinkose veikia daug senos žaliosios energetikos šaltinių, prieš dešimtmečius pastatytų hidroenergijos jėgainių, senų subsidijas gaunančių elektrinių, kurioms kai kurios šalys suteikė sertifikatus. Sertifikatai iš seniai pastatytų elektrinių nepadeda mažinti išmetamo CO2 kiekio ir stabdyti klimato kaitą. 

„Tam, kad pasaulyje mažėtų išmetamo CO2, kad būtų pasiektas pokytis, reikia kurti naujų saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių elektrinių, daugiau pajėgumų, kurie pakeistų anksčiau įprastų energijos šaltinių dominavimą“, – įsitikinęs „Green Genius“ vadovas.  

Verslas gali šį procesą paskatinti ir išjudinti. Pavyzdį pasauliui demonstruoja tokios technologijų milžinės, kaip  „Google“ ar „Facebook“, kurios jau skelbė tapusios CO2 atžvilgiu klimatui neutraliais verslais. „Google“ tokį tikslą pasiekė dar  2007 m., tačiau įsipareigojo panaikinti savo veiklos pėdsaką ir praeityje: investuoti į atsinaujinančią energetiką tiek, kad 2030 m. būtų kompensuotas visas bendrovės klimatui paliktas CO2 pėdsakas nuo pat veiklos pradžios 1998 m. Beje, jau kurį laiką bendrovė vartoja elektrą tik iš atsinaujinančių šaltinių. 

„Žalioji elektros energija verslui greitai taps tiesiog būtinybe. Manau, įdomių ir ryškių pavyzdžių tikrai galime turėti ir Lietuvoje“, – tikisi „Green Genius“ vadovas.  

Straipnis iš : https://www.vz.lt/tvarus-verslas/2021/01/21/klimato-kaitos-stabdymui-vien-deklaraciju-ir-sertifikatu-neuzteks