Tyrimas: 78 proc. įmonių Lietuvoje svarbu mažinti poveikį aplinkai

Lietuvoje daugėja įmonių, kurioms rūpi jų veiklos poveikis aplinkai. Šį pavasarį atsinaujinančios energetikos bendrovės „Green Genius” užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktos šalies įmonių apklausos duomenimis, 78 proc. jų yra svarbu mažinti savo poveikį aplinkai – tai penkiais procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Nepaisant reikšmingo verslo rūpesčio aplinka tik 9 proc. teigia, jog naudoja elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių. 

Tyrimas rodo, kad beveik dvigubai padaugėjo Lietuvos įmonių, matuojančių savo veiklos poveikį aplinkai: jei 2021 m. tokių buvo vos 7 proc., šiemet jų yra 13 procentų. Tačiau nėra žinoma, kokias metodikas matavimams įmonės taiko ir ar jos pakankamos poveikiui įvertinti. Be to, absoliuti dauguma (96 proc.) šalies bendrovių neturi nusistačiusios tvarumo tikslų, skirtų neigiamo pėdsako mažinimui. 

„Nors įmonių dėmesys veiklos tvarumui auga, tačiau įgūdžių ir žinių, kaip jį matuoti, Lietuvos verslui dar stinga. Suprantama, kad tiksliam poveikio matavimui reikia kompetencijos. Tačiau reikšmingai sumažinti savo pėdsaką galima ir be didelių pastangų“, – pastebi „Green Genius” vadovas Ruslanas Sklepovičius.  

Mažas iniciatyvų poveikis  

Atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, kas penkta įmonė (21 proc.) vykdo įvairias tvarumo iniciatyvas. Šiuo metu tvarumo iniciatyvos tampa madingomis, vis daugiau įmonių pradeda suprasti, kad yra socialinės aplinkos dalis, todėl turi prisidėti ir prie visuomenės gerovės. Visgi tenka pripažinti, kad kol kas tai daugiau viešiesiems ryšiams skirti veiksmai, o jų poveikis klimatui labai mažas“, – pastebi R. Sklepovičius.  

Trys ketvirtadaliai įmonių rūšiuoja, kiek daugiau negu pusė renkasi iš perdirbtų medžiagų pagamintas darbo priemones, kas penkta siekia tarptautinių veiklos tvarumą patvirtinančių sertifikatų. Kiti tvarios veiklos būdai Lietuvos įmonėse – naudoja mažiau taršias transporto priemones, perka ekologišką produkciją iš perdirbtų žaliavų, mažina perteklinį vartojimą įmonėje. 

Į veiklos tikslus tvarumas dar skinasi kelią 

„Energetika ir mobilumas atsakingi už didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žalioji energija yra vienas iš efektyviausių poveikio aplinkai mažinimo būdų, o kylant žaliavų ir energijos kainoms bei didėjant energetinės nepriklausomybės svarbai atsiranda ir daugiau argumentų ją rinktis“, – sako R. Sklepovičius. 

Didelės tarptautinės bendrovės poveikio mažinimą dažniausiai būna įsitraukusios kaip vieną iš savo verslo tikslų. Lietuvoje tai kol kas labai reta. 

„Verslo poreikis tirti tikrąjį savo poveikį aplinkai neabejotinai augs, tokius tyrimus teikiančių ir skaičiavimus atliekančių įmonių tik daugės, tačiau padaryti pokytį jau šiandien užtektų dviejų žingsnių: pirkti elektrą tiesiai iš saulės ar vėjo elektrinių Lietuvoje bei naudoti elektromobilius, kraunamus žaliąja elektra. Tai būtų pats reikšmingiausias iš kiekvienai įmonei gana lengvai įgyvendinamų pokyčių stabdant klimato kaitą“, – sako R. Sklepovičius.  

Vos 6 proc. apklaustų įmonių atstovų teigia, kad turi elektromobilius. „Automobilių gamintojai gamyboje sunaudoja vis mažiau CO2, klientams jau pristatomi kai kurie modeliai su nuline emisija. Tad verslui belieka rinktis tvarius automobilius naudojimui“, – sako R. Sklepovičius. 

Apie tyrimus: Lietuvos įmonių apklausos vykdytos 2021 m.  ir 2022 m. kovo mėnesį, respondentai apklausti pagal įmonės dydį, veiklos vietą, reprezentatyvi imtis – 500 tiriamųjų, nuo labai mažų (iki 4 darbuotojų) iki didelių (101 ir daugiau darbuotojų) įmonių visoje Lietuvoje. 

Panašūs tekstai

„Green Genius” modernizuoja didžiausią Baltijos šalių biodujų portfelį į biometano jėgaines

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“, veikianti aštuoniose Europos rinkose, pertvarko Lietuvoje turimą biodujų jėgainių portfelį, pritaikydama jį biometano gamybai.  Tai yra didžiausias Baltijos šalyse biodujų portfelis, į kurio modernizavimą „Green Genius“ investuos 35 mln. eurų. Dalį lėšų šio projekto įgyvendinimui skolina „Swedbank“ Lietuvoje, paramą taip pat suteikė ir LR Aplinkos ministerijos APVA. „Šis transformacijos projektas, ...

Dekarbonizacija: kokį krūvį ji turės Lietuvos energetikos rinkoje – teigiamą ar neigiamą – sprendžiama jau dabar

Lietuvoje transporto sektorius tebėra svarbus šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis –  2022 m. jis sudarė 46 proc. viso šalies išmetamo anglies dioksido kiekio. Tačiau iki 2030 m. ES siekia 55 proc. sumažinti  emisijų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Norėdama įgyvendinti Europos Sąjungos dekarbonizacijos tikslus, Lietuva privalo pradėti turimų atsinaujinančios energetikos išteklių integraciją į transporto ...