„Green Genius“ užsitikrino 38,5 mln. eurų finansavimą 66 MW saulės elektrinėms Lenkijoje

Atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ ir Londono „Sequoia Economic Infrastructure Income Fund Limited“ („Sequoia“) sudarė 175 mln. zlotų (t. y. 38,5 mln. eurų) finansavimo sutartį, skirtą 66 MW saulės elektrinių statyboms Lenkijoje.

„Džiaugiamės pirmuoju mūsų sandoriu su „Sequoia“. Suderinę sukauptą „Green Genius“ patirtį ir „Sequoia“ finansavimą, prisidėsime prie tvarios ir nepriklausomos energijos gamybos didinimo regione“, – pastebi „Green Genius“ finansų vadovas Rokas Bancevičius.

„Mums šis sandoris svarbus tuo, kad išplečiame savo investicijų spektrą į atsinaujinančių išteklių sektorių, taip pat svarbiu metu padidiname savo veiklos geografiją“, – teigia Dolfas Kohnhorstas, partneris iš bendrovės „Sequoia“.

Aštuoniose Europos šalyse veikianti atsinaujinančiosios energetikos bendrovė „Green Genius“ 66 MW elektrines Lenkijoje planuoja baigti statyti 2023 m. pradžioje. Tai pirmas „Green Genius“ ir „ Sequoia Economic Infrastructure Income Fund “, kotiruojamos Londono vertybinių popierių biržoje, sandoris. Nuo 2019 m. „Green Genius“ Lenkijoje jau įgyvendino tris saulės elektrinių projektus, kurių bendra suminė galia sudaro 128,1 MW.

Panašūs tekstai

„Green Genius” modernizuoja didžiausią Baltijos šalių biodujų portfelį į biometano jėgaines

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“, veikianti aštuoniose Europos rinkose, pertvarko Lietuvoje turimą biodujų jėgainių portfelį, pritaikydama jį biometano gamybai.  Tai yra didžiausias Baltijos šalyse biodujų portfelis, į kurio modernizavimą „Green Genius“ investuos 35 mln. eurų. Dalį lėšų šio projekto įgyvendinimui skolina „Swedbank“ Lietuvoje, paramą taip pat suteikė ir LR Aplinkos ministerijos APVA. „Šis transformacijos projektas, ...

Dekarbonizacija: kokį krūvį ji turės Lietuvos energetikos rinkoje – teigiamą ar neigiamą – sprendžiama jau dabar

Lietuvoje transporto sektorius tebėra svarbus šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis –  2022 m. jis sudarė 46 proc. viso šalies išmetamo anglies dioksido kiekio. Tačiau iki 2030 m. ES siekia 55 proc. sumažinti  emisijų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Norėdama įgyvendinti Europos Sąjungos dekarbonizacijos tikslus, Lietuva privalo pradėti turimų atsinaujinančios energetikos išteklių integraciją į transporto ...