Biodujų gamyba – kuriame švarią ir ekologišką energetiką!

Biodujų potencialas yra didžiulis – tai gali būti viena iš pagrindinių atsinaujinančios energijos jėgų, skatinančių ekonomiką judėti link ekologiškos ir švarios ateities. „Green Genius“ siekia būti šio pokyčio dalimi, pasitelkdama geriausią biodujų sektoriaus praktiką.

Mūsų paslaugos

Maisto pramonės ir agrikultūros atliekų perdirbimas

Šalutinių gyvūninių produktų perdirbimas

Maisto atliekų perdirbimas

Organinių trąšų gamyba

Susisiekime

Biodujos yra žiedinės ekonomikos pavyzdys

Iš bioskaidžių žaliavų gaminame žaliąją elektros energiją ir sprendžiame aplinkosaugos problemas. Proceso metu išgaunamos organinės trąšos yra vertingas produktas – jos yra bekvapės ir itin naudingos ūkininkams.

Skaityti daugiau

Biodujų jėgainėse naudojamos įvairios organinės žaliavos: ūkinės kilmės (pvz.: kukurūzų silosas, grūdai, pasėliai), maisto atliekos (nebetinkami vartoti maisto produktai iš parduotuvių, iš verslo centrų ir gamyklų), mėšlas. Visa tai fermentuojama – dar šį procesą galima pavadinti anaerobiniu pūdymu.

Anaerobinis pūdymas – tai tvarus procesas be deguonies, kurio metu mikroorganizmai skaido organines medžiagas į atsinaujinančią energiją (biodujas) ir aukštos kokybės trąšas (digestatą).

Biodujos naudojamos elektros ir šilumos energijos gamybai. Jos taip pat gali būti išvalytos iki biometano, kurį galima tiekti į dujų tinklą.

Biodujos yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, nes gaminamos iš žaliavos, kuri jau nebetinkama gyventojams naudoti, o gyventojams grįžta galutinis produktas – elektros ir šilumos energija bei organinės trąšos.
Read less

Biodujų nauda

Pigesnis atliekų perdirbimas

Žalioji elektra

Pigesnės šildymo galimybės

Efektyvus resursų išnaudojimas

Kaip tai veikia?

„Green Genius“ šiuo metu valdo 11 MW galios 12 biodujų jėgainių. Per 2022 metus biodujų jėgainės pagamino daugiau nei 80 GWh žaliosios elektros energijos, kuri prisideda prie švaresnės ateities.

Įmonė plečia savo biodujų projektų portfelį Lenkijoje.

Kviečiame pažiūrėti, kaip veikia moderniausia biodujų jėgainė Baltijos šalyse.

D.U.K.

Kurioje Lietuvos vietoje veikiate ir iš kur galite surinkti žaliavas? Ar atvažiuojate dėl vieno krituolio?

Biodujų jėgainės veikia skirtingose Lietuvos vietose, o žaliavas galime surinkti iš bet kurios vietos šalyje. Mūsų logistikos komanda sudėlioja optimizuotus maršrutus ir krituoliai bei kitos žaliavos iš jūsų paimamos per artimiausią parą.

Kiek mokate už žaliavas? Ar jums svarbi jų kokybė?

Kiekviena žaliava yra įvertinama konkrečiai, o kaina priklauso nuo būklės, kiekio ir vietos.

Ar išduodate sertifikatą dėl krituolių utilizavimo?

Kadangi krituolius ar kitas žaliavas perdirbame tvariai, galime išduoti tvarumo sertifikatą.

Pranešimai spaudai

„Green Genius“ patvirtino 179 mln. EUR investicijas į saulės elektrines Lietuvoje ir Latvijoje

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“, veikianti 8 Europos šalyse, paskutines saulėtas dienas Baltijos šalyse baigia papildydama savo krepšelį leidimais statyti saulės elektrines Lietuvoje ir Latvijoje: namų rinkoje, Lietuvoje, bendrovė įrengs 78 MW saulės elektrinę prie Šeduvos. Tuo tarpu Latvijoje laukia 120,8 MW saulės elektrinės statybos. Abi elektrines statyti planuojama pradėti iki 2024-ųjų vidurio. Lietuvoje, prie Šeduvos veiksianti saulės elektrinė užims 140 ha plotą. Į jos statybas „Green Genius“ investuos apie 70 mln. eurų. Latvijoje, prie Jekabpils miesto planuojamas saulės parkas užims net 153 ha plotą. Į jos įrengimą „Green Genius“ planuoja investuoti apie 109 mln. eurų. „Rinkos Baltijos šalyse pasiekė tam tikrą naują brandos etapą, kuomet šalia mažesnės apimties saulės parkų kūrimo atsiranda galimybių vystyti stambios apimties projektus – kiekvienas jų turės itin didelę reikšmę decentralizuojant Baltijos šalių energetikos šaltinius ir stiprinant viso regiono energetinę nepriklausomybę, – sako „Green Genius“ saulės verslo vadovas Simonas Šileikis. – Tokios stambios apimties projektus „Green Genius“ iki šiol vystė tik Vakarų Europos šalyse, daugiausia Ispanijoje ir Italijoje. Galimybė pritaikyti šią patirtį bei žinias Baltijos regionui man atrodo itin prasminga.“ Planuojama, kad abi saulės elektrinės Lietuvoje ir Latvijoje veikti pradės 2025 m. antroje pusėje. Žaliąją elektros energiją jos tieks verslo klientams. Per metus šios abi saulės elektrinės pagamins 245 GWh elektros, kurios užtektų beveik 82 000 namų ūkių. Kiekvienais metais jos taip pat sutaupys arti 102 000 t CO2 – tokį kiekį anglies dvideginio per metus apdoroja apie 5 mln. medžių.

„Green Genius“ patvirtino 179 mln. EUR investicijas į saulės elektrines Lietuvoje ir Latvijoje Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“, veikianti 8 Europos šalyse, paskutines saulėtas dienas Baltijos šalyse baigia papildydama savo krepšelį leidimais statyti saulės elektrines Lietuvoje ir Latvijoje: namų rinkoje, Lietuvoje, bendrovė įrengs 78 MW saulės elektrinę prie Šeduvos. Tuo tarpu Latvijoje laukia 120,8 MW saulės elektrinės statybos. Abi elektrines statyti planuojama pradėti iki 2024-ųjų vidurio. Lietuvoje, prie Šeduvos veiksianti saulės elektrinė užims 140 ha plotą. Į jos statybas „Green Genius“ investuos apie 70 mln. eurų. Latvijoje, prie Jekabpils miesto planuojamas saulės parkas užims net 153 ha plotą. Į jos įrengimą „Green Genius“ planuoja investuoti apie 109 mln. eurų. „Rinkos Baltijos šalyse pasiekė tam tikrą naują brandos etapą, kuomet šalia mažesnės apimties saulės parkų kūrimo atsiranda galimybių vystyti stambios apimties projektus – kiekvienas jų turės itin didelę reikšmę decentralizuojant Baltijos šalių energetikos šaltinius ir stiprinant viso regiono energetinę nepriklausomybę, – sako „Green Genius“ saulės verslo vadovas Simonas Šileikis. – Tokios stambios apimties projektus „Green Genius“ iki šiol vystė tik Vakarų Europos šalyse, daugiausia Ispanijoje ir Italijoje. Galimybė pritaikyti šią patirtį bei žinias Baltijos regionui man atrodo itin prasminga.“ Planuojama, kad abi saulės elektrinės Lietuvoje ir Latvijoje veikti pradės 2025 m. antroje pusėje. Žaliąją elektros energiją jos tieks verslo klientams. Per metus šios abi saulės elektrinės pagamins 245 GWh elektros, kurios užtektų beveik 82 000 namų ūkių. Kiekvienais metais jos taip pat sutaupys arti 102 000 t CO2 – tokį kiekį anglies dvideginio per metus apdoroja apie 5 mln. medžių.

„Swedbank“ suteikė 92 mln. eurų „Green Genius“ vystomo vėjo parko statyboms „Swedbank“ užtikrino istorinį – iki šiol didžiausią vėjo parkams skirtą – 92 mln. eurų siekiantį finansavimą 8 Europos rinkose veikiančiai atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“. Šios lėšos bus panaudotos 80 MW galios vėjo elektrinių parko statyboms Jurbarko rajone. „Tai didžiausias mūsų iki šiol finansuotas vėjo elektrinių parko projektas Lietuvoje ir vienas iš didesnių projektų rinkoje. Nepaprastai džiaugiuosi, kad visos mūsų profesionalų komandos pastangų, žinių ir kompetencijos dėka pavyko įveikti visus iššūkius ir užtikrinti mūsų klientui „Green Genius“ reikiamą finansavimą naujojo projekto įgyvendinimui“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika. Pasak I. Mačeikos, pasirašyta finansavimo sutartis rodo, kad ambicingiems atsinaujinančios energetikos projektams finansavimą konkurencingomis sąlygomis galima užsitikrinti vietos rinkoje. „Artimiausių kelerių metų perspektyvoje jau suplanuotiems atsinaujinančios energetikos projektams įgyvendinti reikės reikšmingo finansinio kapitalo. Būdami lyderiais atsinaujinančios energetikos finansavimo rinkoje ir toliau aktyviai finansuosime mūsų klientų verslo augimą“, – sako „Swedbank“ atstovas. „Vėjo energetikos vystymas atlieka reikšmingą vaidmenį, panaudojant visą žaliosios energijos potencialą. Taigi, aktyvesnis vėjo energetikos vystymas Baltijos šalyse gali tapti viso regiono konkurenciniu pranašumu. Vertiname Lietuvoje veikiančių bankų įžvalgumą ir palaikymą, regionui siekiant dekarbonizacijos ir energetinės nepriklausomybės“, – sako „Green Genius“ finansų direktorius Rokas Bancevičius. Vėjo parkas žaliosios elektros generaciją pradės 2025-aisiais ir bus didžiausias iš tokių parkų Jurbarko regione. Jis aprūpins žaliąja elektra Lietuvoje veikiančias verslo įmones, leisdamas sutaupyti daugiau negu 130 000 tonų anglies dvideginio per metus. „Swedbank“ aktyviai finansuoja atsinaujinančios energetikos projektus ir kitas į tvarų pokytį orientuotas įmonių inovacijas. „Swedbank“ verslui suteikto žaliojo finansavimo suma šiuo metu sudaro daugiau nei 329 mln. „Swedbank“ siekia iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu banku. Prie šio tikslo pasiekimo prisidės ir nuoseklus skolinimo portfelio emisijų mažinimas bei aktyvus tvaraus verslo finansavimas.

„Litgrid“ ir „Green Genius“ tęsia 1 MW baterijos testus Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ ir atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ baigė pirmosios Baltijos šalyse prie perdavimo tinklo prijungtos 1 MW baterijos bandymus. Rezultatai parodė, kad kaupikliai turi didelį potencialą prisidėti prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros. „Siekiant atsinaujinančių energijos išteklių plėtros, svarbu subalansuoti nepastovią vėjo ir saulės elektrinių gamybą. Atlikti bandymai su „Green Genius“ parodė, kaip kaupikliai gali užtikrinti gamybos pastovumą mūsų sistemos kontekste. Suprasdami, kad baterijų vystymas yra svarbus tiek verslui, investuojančiam į žaliąją energetiką, tiek vartotojams, esame atvėrę mūsų 1 MW bateriją bandymams. Ir toliau kviečiame verslo ir mokslo organizacijas kartu išmėginti bateriją“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis. „Industrinis baterijų įgalinimas atlieka itin svarbų vaidmenį didinant atsinaujinančių išteklių generacijos apimtis, Europai siekiant žaliojo kurso ir stiprinant Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę. Todėl savo veikloje šią sritį laikome viena svarbiausių krypčių tolimesniam vystymui“, – sako „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius. Pirmoji Baltijos šalyse prie elektros perdavimo tinklo prijungta 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija gali ne tik kaupti ir momentiškai pateikti energiją į tinklą, bet ir padėti valdyti dažnį bei kitus sistemos parametrus. Bendradarbiavimo su „Green Genius“ metu baterija buvo išbandoma skirtingais scenarijais – siekiant imituoti jos veikimą elektros biržos „Nord Pool“ dienos prieš ir dienos eigos (angl. „day ahead“ ir „intraday“) rinkose ji buvo įkraunama ir iškraunama pagal iš anksto suplanuotą grafiką. Taip pat buvo testuojama, kaip baterija gali papildyti saulės ir vėjo jėgainių veikimą skirtingais AEI elektrinių ir baterijos darbo režimais ir koks bendro veikimo modelis yra pats efektyviausias. Bandymų metu fiksuotas baterijos efektyvumas siekė nuo 85 % iki 89 %. Mažesnė efektyvumo vertė fiksuota baterijai dirbant kintamos galios režimu, kuomet baterija per valandą įkraunama ir iškraunama su įvairaus ilgio pauzėmis. Toks režimas būdingas siekiant subalansuoti AEI elektrinės generacijos profilį. Nors baterijos efektyvumas šiuo darbo režimu yra mažesnis, taip yra užtikrinamas generuojančių galių pastovumas elektros sistemoje ir taupomi brangūs balansavimo resursai. Didesnis baterijos efektyvumas pasiektas baterijai dirbant nenutraukiamai. Praktinis tokio režimo pavyzdys – dalyvavimas dienos prieš ir dienos eigos elektros rinkose, siekiant uždirbti iš valandinių elektros kainų skirtumų. Nors šiuo darbo režimu baterija yra šiek tiek efektyvesnė, ji daugiau išsikrauna ir greičiau dėvisi. Bandymai leido suprasti, kaip baterijos leis AEI elektrinėms atitikti keliamus tinklo reikalavimus, kadangi energijos kaupikliai stipriai išplečia AEI elektrinių valdymo galimybes. Išsamiau su bandymo rezultatais galima susipažinti „Litgrid“ tinklalapyje. „Litgrid“ 1 MW baterijos projektas sulaukė gausaus tarptautinio pripažinimo. Pernai gruodį jis laimėjo Niujorke vykusiame reitingų agentūros „S&P Global Ratings“ organizuotuose „Platts Global Energy Awards“ apdovanojimuose, „proveržio tinkle“ (angl. Grid Edge) kategorijoje. 1 MW baterija taip pat buvo įvertinta didžiausiuose Europoje atsinaujinančios energetikos apdovanojimuose „The Smarter E Award“ – jai atiteko „Išskirtinio projekto“ kategorijos nugalėtojos titulas. Praėjusį pavasarį „Litgrid“ pakvietė mokslo ir verslo bendruomenes susipažinti su baterija ir ją išmėginti. 2022 m. vasarą pirmieji bandymą atliko „Ignitis gamyba“ kartu su Lietuvos energetikos institutu. Jis parodė, kad baterijų sistemos įgalintų Kauno hidroelektrinę teikti dažnio valdymo paslaugas. Šią vasarą 1 MW bateriją taip pat išmėgina nepriklausomas paklausos telkėjas „FuseBox“. Praėjusį rudenį „Litgrid“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU) sutarė bendradarbiauti energijos kaupimo sistemų ir perdavimo tinklo valdymo srityse ir vystyti elektrinių ir šiluminio kaupiklių bendro darbo demonstracijas.

Skaityti daugiau