Skirsnemunės vėjo parkui suteiktas statybos leidimas 

Skirsnemunės vėjo parko pirmajam etapui suteiktas leidimas pradėti 60 MW galios vėjo elektrinės statybą. Parko savininkė atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ darbus pradėti ketina 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje.

„Skirsnemunės vėjo parkas svariai prisidės prie Lietuvoje generuojamos žaliosios energijos kiekio didinimo ir prie šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Visgi jau dabar planuojame ir ateities projektus. Matome, kad vėjo energetika Lietuvoje turi dar daug neišnaudoto potencialo, ypač jūrinio vėjo bei miksuotos vėjo ir saulės elektros generacijos srityse. Taip pat aktyviai plėtojame planus žaliojo vandenilio energetikos srityje“, – sako „Green Genius“ vėjo ir žaliojo vandenilio verslo vadovas dr. Darius Biekša. 

Per pirmojo etapo statybas Skirsnemunės vėjo elektrinėje, esančioje Jurbarko rajone, bus sumontuota 11 vėjo bokštų, o žaliosios elektros generacijos pradžia numatoma 2025-ųjų pirmoje pusėje.

Kartu su pirmuoju etapu taip pat vystomas antrasis Skirsnemunės vėjo elektrinės etapas – jo galia sieks 25 MW. Tad bendra šios vėjo elektrinės galia sudarys 85 MW. Skirsnemunės vėjo parkas sugeneruos apie 13 proc. dabartinio Lietuvos vėjo energetikos galios portfelio. Į šį projektą „Green Genius“ investuoja daugiau negu 100 mln. eurų. 

Skirsnemunės vėjo parkas žaliąją energiją tieks Lietuvoje veikiančioms verslo įmonėms ir per metus padės sutaupyti daugiau negu 130 000 tonų CO2. Kovodama su klimato kaita, „Green Genius“ jungia inovatyvias technologijas, tvarius, gamtai ir žmogui draugiškus, vizualinę ir emocinę taršą mažinančius sprendimus. 

Panašūs tekstai

„Green Genius” modernizuoja didžiausią Baltijos šalių biodujų portfelį į biometano jėgaines

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“, veikianti aštuoniose Europos rinkose, pertvarko Lietuvoje turimą biodujų jėgainių portfelį, pritaikydama jį biometano gamybai.  Tai yra didžiausias Baltijos šalyse biodujų portfelis, į kurio modernizavimą „Green Genius“ investuos 35 mln. eurų. Dalį lėšų šio projekto įgyvendinimui skolina „Swedbank“ Lietuvoje, paramą taip pat suteikė ir LR Aplinkos ministerijos APVA. „Šis transformacijos projektas, ...

Dekarbonizacija: kokį krūvį ji turės Lietuvos energetikos rinkoje – teigiamą ar neigiamą – sprendžiama jau dabar

Lietuvoje transporto sektorius tebėra svarbus šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis –  2022 m. jis sudarė 46 proc. viso šalies išmetamo anglies dioksido kiekio. Tačiau iki 2030 m. ES siekia 55 proc. sumažinti  emisijų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Norėdama įgyvendinti Europos Sąjungos dekarbonizacijos tikslus, Lietuva privalo pradėti turimų atsinaujinančios energetikos išteklių integraciją į transporto ...