„Green Genius“ rengiasi 100 MW saulės elektrinės statybai Latvijoje

Atsinaujinančios energijos bendrovė „Green Genius“, veikianti 8 Europos rinkose, Latvijoje pradeda 100 MW saulės projektą. Tai pirmasis tokio masto „Green Genius“ projektas Latvijoje, įgalinantis tolimesnę plėtrą šioje Baltijos šalyje. 

 „Latvija turi didelį atsinaujinančiosios energetikos potencialą ir patrauklias sąlygas ją vystyti. Be to – pagrįstą ir aiškią reguliacinę aplinką. Šis 100 MW projektas mums žymi naujo svarbaus etapo pradžią, o Latvijoje jis neabejotinai atneš apčiuopiamos vertės, siekiant tvarumo ir energetinės nepriklausomybės tikslų“, – sako Simonas Šileikis, „Green Genius“ saulės verslo vadovas.

100 MW projektas yra Jekabpilyje, šalies Rytų-centrinėje dalyje. Tai bus viena didžiausių saulės elektrinių Latvijos rinkoje ir užims 151 ha plotą. Jėgainė bus visiškai autorizuota ir paruošta statyti iki šių metų birželio. Į šį projektą planuojama investuoti apie 90 mln. eurų. 100MW kasmet sutaupys 100 tūkst. tonų CO2  – tiek, kiek per metus perdirba 2 mln. jaunų medžių. Šios elektros užtektų vidutiniškai 41tūkst. namų ūkių.

„Green Genius“ į Latvijos rinką įžengė dar 2019 metais su mažesniais B2B sektoriui skirtais sprendimais bei ilgalaikiais stambios atsinaujinančios energijos projektų plėtros planais.

Panašūs tekstai

„Green Genius” modernizuoja didžiausią Baltijos šalių biodujų portfelį į biometano jėgaines

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“, veikianti aštuoniose Europos rinkose, pertvarko Lietuvoje turimą biodujų jėgainių portfelį, pritaikydama jį biometano gamybai.  Tai yra didžiausias Baltijos šalyse biodujų portfelis, į kurio modernizavimą „Green Genius“ investuos 35 mln. eurų. Dalį lėšų šio projekto įgyvendinimui skolina „Swedbank“ Lietuvoje, paramą taip pat suteikė ir LR Aplinkos ministerijos APVA. „Šis transformacijos projektas, ...

Dekarbonizacija: kokį krūvį ji turės Lietuvos energetikos rinkoje – teigiamą ar neigiamą – sprendžiama jau dabar

Lietuvoje transporto sektorius tebėra svarbus šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis –  2022 m. jis sudarė 46 proc. viso šalies išmetamo anglies dioksido kiekio. Tačiau iki 2030 m. ES siekia 55 proc. sumažinti  emisijų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Norėdama įgyvendinti Europos Sąjungos dekarbonizacijos tikslus, Lietuva privalo pradėti turimų atsinaujinančios energetikos išteklių integraciją į transporto ...