Darius Biekša: tampame žaliojo vandenilio revoliucijos dalimi

Atsinaujinančioji energetika sparčiai auga. Prieš 5 metus politinėse diskusijose apie klimato kaitą buvo galima aptikti tik aptakių PR žinučių, o ne pasiryžimą atlikti realius veiksmus ar investicijas, o šiandien situacija yra iš esmės pasikeitusi. Viena to priežasčių – atpigusios atsinaujinančiosios elektros gamybos technologijos. Jos pasirenkamos natūraliai, pirmiausiai, kai kalbama apie naujų elektros pajėgumų vystymą. Dar daugiau alyvos į procesą įpylė pakilusios ATL ir elektros energijos kainos rinkoje. Tai stiprina investuotojų optimizmą ir verčia drąsiau dėlioti investicinius portfelius. Staigų saulės ir vėjo elektrinių statybų augimą lemia objektyvios rinkos sąlygos ir visuomenės lūkestis. O kodėl šiame kontekste tiek daug kalbama apie žaliąjį vandenilį? 

Šio fenomeno ištakos visai kitos. Mano nuomone, tai reikėtų sieti su šalių apsisprendimu judėti link visiškos ekonomikų dekarbonizacijos ir su tuo susijusių scenarijų analizės rezultatais. Vertinimų metu buvo nustatyta, kad, siekiant visiškai dekarbonizuoti ekonomiką, nepakanka AEI generacija paremtos elektrifikacijos. Kai kuriuose sektoriuose sudėtinga pritaikyti visas elektrifikacijos technologijas. Tokiais sektoriais laikomi energiją intensyviai naudojanti naftos perdirbimo, chemijos pramonė, trąšų gamyba ir metalurgija. Nemažai klausimų kyla ir dėl transporto sektoriaus, išskiriant sunkiojo transporto, aviacijos ir laivybos šakas. Šią problemą turėtų išspręsti vandenilis, kuris gali būti naudojamas tiek kaip kuras, tiek kaip žaliava.  

 Vandenilio strategija 

Europos Komisijos patvirtintoje vandenilio strategijoje visas vandenilio ekonomikos plėtros procesas yra suskirstytas į tris laikotarpius. Iki 2024 metų šalyse narėse ketinama įdiegti 6 GW galios elektrolizės įrenginių, kurie pagamintų iki 1 milijono tonų vandenilio. Pirmieji demonstraciniai projektai yra struktūrizuojami šalia vandenilio vartotojų – pramonės įmonių. 2024–2030 metais turėtų būti įrengti papildomi 40 GW elektrolizės pajėgumai. Tikimasi, kad minėtu laikotarpiu vandenilis jau bus integruotas į visas ekonomikos šakas. Nuo 2030 metų ekonomika iš esmės bus vystoma vien vandeniliu ir žaliąja elektra. Ši ambicija yra kolosali. Elektrolizės įrenginiai turės veikti tik naudodami elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Tai reiškia, kad vien vandenilio ekonomikai vystyti reikia papildomai pastatyti mažiausiai 46 GW žaliosios elektros generacijos. Įvertinus kolokacijos galimybes ši galia gali ir dvigubėti. 

 Nors iš pirmo žvilgsnio planai gali atrodyti nepasiekiami, šalys jau juda šia linkme. Geriausiai tai iliustruoja Vokietija, save laikanti pasauline vandenilio vėliavneše. 2021 metų gegužę su vandeniliu susijusiems projektams Vokietija išdalijo 6 mlrd. eurų paramos. Valstybės pagalba buvo skirta 62 projektams, tarp kurių vyravo vandenilio gamybos, transportavimo, vartojimo ir mobilumo temos. Įvertinus ir privačias investuotojų lėšas, skaičiuojama, kad pirmą vandenilio projektų paketą sudarys 33 mlrd. eurų. Nemažai kitų šalių jau yra patvirtinusios savo nacionalines vandenilio strategijas ir artimiausiu metu taip pat numato įvairias paramos priemones. Lietuva nėra išimtis – vandenilio technologijų plėtrai yra numačiusi 20 mln. finansavimą iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano. Šis finansavimas leistų įgyvendinti demonstracinius gamybos ir panaudojimo projektus. 

 Žaliasis vandenilis ir AEI 

Paaiškiname, kad galvoje turime žaliąjį vandenilį. Šalia jo dar išskiriami: žydrasis, turkio spalvos, pilkas ir rudas. Rudas vandenilis gaunamas gazifikuojant akmens anglis. Pilkas vandenilis gaunamas naudojant gamtinių dujų metano srauto reformingo būdą, o susidariusį anglies dvideginį išleidžiant į atmosferą. Jeigu metano srauto reformingo būdu anglies dvideginis sugaudomas ir saugomas, turime žydrąjį vandenilį. Turkio spalvos vandenilis gaunamas metano pirolizės proceso metu, kai gaunama kieta anglis ir ji gali būti toliau panaudota. Žaliasis vandenilis gaminamas elektrolizės būdu iš vandens tam naudojant elektros energiją iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių. Būtent šiuo būdu pagamintas vandenilis kurs ateities ekonomikos energinį stuburą. 

 Iššūkiai ir išeitys 

Žaliojo vandenilio gamyboje kol kas yra nemažai iššūkių, kuriuos vystytojai turės įveikti. Vienas jų – žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų vystymas turi eiti koja kojon su naujų žalios elektros generacijos parkų statyba. Ši sąlyga yra privaloma. Pavyzdžiui, jeigu vandenilio gamybai būtų naudojama elektra iš jau veikiančių hidroelektrinių, toks vandenilis nebūtų laikomas žaliuoju. Maža to, siekiant būti tikram, kad vandenilis yra gaminamas tik iš žalios elektros energijos, yra įvedama 15 min. gamybos ir vartojimo subalansavimo sąlyga. Kitais žodžiais tariant, elektrolizės įrenginys gamins tiek žaliojo vandenilio, kiek konkrečiu momentu bus pagaminta elektros energijos. 

 Taip pat nemažai iššūkių kyla ir vandenilį transportuojant. Jo suslėgimas ir transportavimas yra santykinai brangus, todėl bent pereinamuoju etapu planuojama vandenilį maišyti su gamtinėmis dujomis ir panaudoti esamą dujotiekių infrastruktūrą. Tikimasi, kad, augant pajėgumams ir įdiegus nemažai techninių patobulinimų, šie dujotiekiai bus 100 % pritaikyti vandenilio dujoms transportuoti. 

 Praktiniai lietuvių žingsniai vandenilio gamybos link 

Kaip jau minėta, žaliasis vandenilis – tai ne vien tik elektrolizės įrenginys. Ši sritis kartu su savimi atsineša naujų temų: tai ir naujų elektros pajėgumų vystymas, vandenilio transportavimo klausimų sprendimas, klientų radimas ir daugybė kitų niuansų. Atsinaujinančiąją energetiką plėtojanti įmonė „Green Genius“ šiuo metu aktyviai kuria demonstracinio projekto modelį. Projektui keliamas pagrindinis tikslas – susipažinti su nauja technologija ir ją validuoti. Mums, kaip atsinaujinančiosios energijos įmonei, labai svarbu žengti žingsnį toliau nei stebimas status quo rinkoje. Tvirtai tikime, kad tik praktinių bandymų rezultatai leis patikėti vandenilio revoliucija Lietuvoje ir visoje Europoje.