„Green Genius” modernizuoja didžiausią Baltijos šalių biodujų portfelį į biometano jėgaines

Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“, veikianti aštuoniose Europos rinkose, pertvarko Lietuvoje turimą biodujų jėgainių portfelį, pritaikydama jį biometano gamybai.  Tai yra didžiausias Baltijos šalyse biodujų portfelis, į kurio modernizavimą „Green Genius“ investuos 35 mln. eurų. Dalį lėšų šio projekto įgyvendinimui skolina „Swedbank“ Lietuvoje, paramą taip pat suteikė ir LR Aplinkos ministerijos APVA.

„Šis transformacijos projektas, pritaikant biodujų jėgaines biometano gamybai, yra milžiniškas šuolis link Lietuvos įsipareigojimų pereiti prie tvarių ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Vietinė biometano gamyba yra kritiškai svarbi, Lietuvai siekiant šalies dekarbonizacijos tikslų, kuriuos įgyvendinti įpareigoja Europos Sąjungos direktyvos. Be to, biometano gamybos infrastruktūra sustiprins Lietuvos vaidmenį regione bei sukurs tvirtą pagrindą ilgalaikiam ir efektyviam transporto sektoriaus žalinimui“,– sako „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius.

„Green Genius“ biodujų jėgainių portfelį Lietuvoje sudaro 11 jėgainių, iš kurių 9 yra tinkamos biometano gamybai. Septyniose iš jų bus įrengti biometano gamybos įrenginiai. Papildomai bus pastatyta ir dar viena nauja biodujų jėgainė, pritaikyta biometano gamybai. Į šio portfelio modernizavimo apimtį taip pat patenka ir dviejų biometano įleidimo į tinklą taškų įrengimas. Bendra investicijų suma siekia 35 mln. eurų. Dalį jų „Green Genius“ skolinasi iš „Swedbank“ Lietuvoje. Papildomą 8,5 mln. eurų paramą šio projekto įgyvendinimui suteikė LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

„Tai didžiausias Baltijos šalyse biodujų jėgainių konversijos projektas, kuris reikšmingai prisidės prie šalies emisijų mažinimo tikslų. Šiose jėgainėse išgaunamas kuras taps žalesne alternatyva importuojamoms dujoms ir taip pat užtikrins didesnį šalies energetikos sektoriaus potencialą. Džiaugiamės dar vienu sėkmingu susitarimu dėl finansavimo su bendrove „Green Genius“, kuris leidžia siekti visai šaliai svarbaus tikslo – klimatui neutralios ekonomikos“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje Valdybos narys, Verslo klientų tarnybos vadovas Ignas Mačeika.

I. Mačeika pažymi, kad šis finansavimas papildo banko žaliųjų paskolų verslui portfelį, kuris šiuo metu sudaro daugiau kaip 579 mln. eurų. Energetikos sektoriaus žalioji transformacija reikalauja reikšmingų finansinių resursų, o „Swedbank“ išlieka vienas pagrindinių atsinaujinančios energetikos projektų finansuotojų šalyje.

Ši strateginė investicija į biometano gamybos pramonę žymi naują Lietuvos dekarbonizacijos proceso etapą, kurio svarba apibrėžiama dvejopa sukuriama nauda: pirmiausia, biodujų jėgainių pagalba yra mažinamas atliekų kiekis, kurios, išmestos į aplinką, išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Antra, biometano įrenginių pagalba šiose jėgainėse bus mažinamas iškastinio kuro poreikis, pakeičiant jį žaliosiomis dujomis.

Biodujų-biometano portfelio pertvarkymą „Green Genius“ pradeda jau 2024-aisiais. Planuojama, kad biometano įrenginių pastatymas, naujos jėgainės statybos ir dviejų biometano įleidimo į tinklą taškų įrengimas pilnai baigtas bus 2026-aisiais.

Tai jau antras „Swedbank“ finansavimo sandoris su „Green Genius“. Praėjusią vasarą bankas šiai bendrovei suteikė 92 mln. eurų finansavimą 80 MW galios vėjo elektrinių parko vystymui Jurbarko rajone, kuris elektrą turėtų pradėti gaminti 2025 m. Šiame parke pagaminta žalioji elektra bus tiekiama šalies įmonėms ir leis sumažinti anglies dvideginio emisijas daugiau kaip 130 tūkst. tonų per metus.

Iki 2050 m. siekiantis tapti klimatui neutraliu banku „Swedbank“ aktyviai finansuoja atsinaujinančios energetikos projektus ir kitas į tvarų pokytį orientuotas įmonių inovacijas.

Panašūs tekstai

Dekarbonizacija: kokį krūvį ji turės Lietuvos energetikos rinkoje – teigiamą ar neigiamą – sprendžiama jau dabar

Lietuvoje transporto sektorius tebėra svarbus šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis –  2022 m. jis sudarė 46 proc. viso šalies išmetamo anglies dioksido kiekio. Tačiau iki 2030 m. ES siekia 55 proc. sumažinti  emisijų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu. Norėdama įgyvendinti Europos Sąjungos dekarbonizacijos tikslus, Lietuva privalo pradėti turimų atsinaujinančios energetikos išteklių integraciją į transporto ...

Kaip veikia biodujų jėgainės: priduodi atliekas iš ūkio – pasiimi organinės kilmės trąšas

Lietuviška įmonė „Green Genius“ jau beveik dešimtmetį kviečia ūkininkus bendradarbiauti – tiekti ūkiuose liekančias bioskaidžias atliekas ir naudoti biodujų jėgainėse iš jų pagaminamas organinės kilmės trąšas. Ūkininkas Saulius Stirna, netoli Elektrėnų vystantis 700 hektarų javų ūkį, savo apylinkėse buvo pirmasis ūkininkas, pradėjęs tokį bendradarbiavimą. Jis džiaugiasi, kad tausoja savo žemę, nealina jos, neturi rūpesčių dėl ...