Paprasčiau nei galvojote: tvaresnei veiklai užtenka tik vieno žingsnio

Paprasčiau nei galvojote: tvaresnei veiklai užtenka tik vieno žingsnio 

Daugiau nei 70% verslo atstovų teigia, kad jiems rūpi neigiamo poveikio aplinkai mažinimas ir kad tai svarbu jų versle. Vis dėlto, kaip rodo tarptautinės atsinaujinančios energetikos „Green Genius“ inicijuota apklausa, savo įmonės poveikį aplinkai nors kartą yra matavę tik 10% apklaustųjų. Didelio atotrūkio tarp noro ir realių veiksmų priežastis gali slypėti pokyčio baimėje. Nors, iš tiesų, inicijuoti aplinkai draugiškus procesus įmonėje  šiandien itin paprasta neįdedant didelių pastangų.   

Apklausa, kurią atliko bendrovė „Norstat“, atskleidžia, kad kol kas tik 21% įmonių Lietuvoje jau turi poveikio aplinkai mažinimo iniciatyvų – rūšiuoja atliekas, renkasi tvarias darbo priemones, naudoja žaliąją energiją ir pan. Toks skaičius – sąlyginai mažas, palyginti su tuo, kad didžioji dauguma vadovų teigia suprantantys aplinkosaugos svarbą ir būtinybę. 

Nemaža dalis jų žino ir apie būdus, kurie gali padėti veikti, tvariau. Pavyzdžiui, 86% teigia žinantys, jog elektrą įmonei gali pirkti iš Lietuvoje pastatytų atsinaujinančių energijos šaltinių. Kiti akcentuoja perdirbtų, aplinkai draugiškų priemonių pasirinkimą, atliekų rūšiavimą ir kitus galimus žingsnius. 

Skirtingas požiūris 

„Yra du klientų segmentai – tie, kuriems žalumas ir aplinkosauga aktualu, ir tie, kuriems tai visiškai nerūpi. Vadovai, kuriems poveikis aplinkai yra svarbus, taip pat gali būti skirstomi į dvi grupes. Yra įmonių, kurios tik žengia pirmuosius žingsnius žalumo link, supranta jo reikšmę, tačiau mažiau dėmesio skiria siūlomų tvarumo sprendimų analizei. Ir yra rinkos lyderiai, kurie ieško tvariausio sprendimo ne tik sau, bet ir šaliai, kurioje vykdo veiklą“, – apie  labai skirtingą Lietuvos verslo požiūrį į tvarumą pasakoja Karolis Proscevičius, „Green Genius“ Pardavimų komandos vadovas. 

Karolis Proscevičius, „Green Genius“ Pardavimų komandos vadovas.

Pasak K. Proscevičiaus, dar prieš daugiau nei tris metus investuoti į saulės elektrinių nuomos sprendimus/projektus Lietuvoje laisviau rinkdavosi tik Skandinavijos regiono įmonių padaliniai, o pristatant žaliąją energiją didžiąją laiko dalį reikėjo skirti edukacijai. Dabar apie saulės energijos sprendimus ne tik žino, bet ir jais naudojasi dauguma didžiųjų įmonių Lietuvoje. 

„Beveik visos didžiosios įmonės jau yra ir pasirinkusios vieną ar kitą būdą, kaip dirbti darant mažesnį poveikį aplinkai. Tikimės, kad tokio suvokimo banga judės likusių verslų link. Verslas jaučia poreikį iš klientų, partnerių ir aplinkos, tačiau kartais dar prisibijo paties pokyčio“, – sako K. Proscevičius. 

Užtenka tik vieno žingsnio 

Pasak K. Proscevičiaus, pagrindiniai motyvai renkantis saulės energiją verslui šiuo metu yra žalumas, aplinkosauga taip pat lietuviškumas. Jei saulės elektrinė yra tame pačiame regione, kaip ir įmonė, prisidėti prie tokių projektų verslui būna dar svarbiau. Tas faktas, kad saulės energija gali padėti sutaupyti, pasak „Green Genius“ atstovo, yra papildoma nauda, kuri svarbi kiekvienai įmonei. Tačiau, jei nėra didelės būtinybės ar labai akivaizdžiai apčiuopiamos naudos, keistis verslas kartais nemato poreikio. 

„Vidutinių ir mažesnių įmonių sprendimams didelę svarbą turi asmeninis vadovų požiūris. Dalis jų kitur mato prioritetus, nenori skirti laiko ir kažką keisti“, – sako K. Proscevičius. Procesą apsunkina ir tai, kad nėra nuoseklios gaminančio vartotojo reguliavimo aplinkos verslams. Atrodo, kad verslo laukia nemažas pokytis – tapimas gaminančiu elektros vartoju,  gaunamos papildomos sąskaitos ir pan. Nors iš tiesų  nieko papildomai daryti nereikia, viskuo pasirūpina paslaugos tiekėjai. 

„Konkrečiai mūsų atveju, „Green Genius“ pastato saulės elektrinę, ją prižiūri ir dar sutvarko visus dokumentus, klientas  pasirašo sutartį ir gauna žalią energiją bei sąskaitas už ją taip pat, kaip iki tol gavo sąskaitas už įprastinę elektrą“, – sako K. Proscevičius. 

Naudingos maisto atliekos 

Klimato kaita – viena opiausių pasaulinių problemų. Norint tapti klimato kaitai neutralia šalimi, o Lietuva šį tikslą pasiekti yra užsibrėžusi iki 2050 metų, labai svarbus ne tik atsakingas gyventojų požiūris į kasdienius savo pasirinkimus, bet ir pro-aktyvus verslo, organizacijų, įstaigų įsitraukimas. 

O imtis tvaraus pokyčio galima ne tik renkantis energiją iš tvarių, atsinaujinančių šaltinių, bet ir atsakingai žvelgiant į vidinius veiklos procesus. Pavyzdžiui, daugumoje įmonių susidaro dideli atliekų srautai. Plastiką, stiklą, popierių jau esame pramokę rūšiuoti, bet įmonės taip pat generuoja didelius biologiškai skaidžių,  pavyzdžiui, maisto atliekų kiekius. 

Vienas tvariausių pasirinkimų biologiškai skaidžioms atliekoms tvarkyti yra biodujų gamyba. Šio proceso metu atliekos yra sutvarkomos tvariai, užtikrinant, kad į aplinką nepatektų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Maisto atliekoms pūvant kur nors miškuose ar sąvartynuose, išsiskiria ne tik CO2, bet ir metano dujos, kurios iki 25 kartų labiau ardo ozono sluoksnį ir tokiu būdu spartina klimato kaitą. Biodujų gamybos metu šioms dujoms neleidžiama patekti į aplinką.

Be to, dar yra papildomos naudos: elektra, šiluma ir trąšos – trys naudingi produktai, kuriuos biodujų dėka galima grąžinti į vartojimo gandinę.  Kaip atskleidžia apklausa, biodujos Lietuvos verslui dar kiek mažiau pažįstamos nei saulės energija. 63% apklaustųjų žino, kas yra biodujos ir iš ko jos gaminamos ir tik kas antras (52%) supranta, kad biodujų jėgainių naudojimas gali sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. 

Ieva Punytė, „Green Genius“ plėtros projektų vadovė, atkreipia dėmesį, kad galimybė maisto atliekas panaudoti naudingai itin aktuali ne tik gyventojams, bet ir nemažus tokių atliekų kiekius sugeneruojančiam verslui. Didžiulius kiekius maisto neretai tenka išmesti prekybos, maisto gamybos ir maitinimo ir svetingumo (HORECA) sektoriaus įmonėms.  Tokios atliekos jau šiandien gali būti tvarkomos aplinkai draugišku ir visuomenei naudingu būdu. 

Matuoti poveikį 

Pasak I. Punytės, kartu su pirmaisiais žingsniais tvarumo link taip pat labai svarbu pradėti matuoti savo poveikį aplinkai, t.y. stebėti pokytį ir detaliai įvertinti visus procesus, veiklos grandinę. Matuojantiems poveikį kur kas lengviau suprasti, kaip valdyti aplinkosauginį tvarumą, ir kokius sprendimus priimti, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas. 

Kol kas, kaip rodo apklausa, Lietuvoje tokius matavimus nuolat daro tik 7% apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų. Toks skaičius rodo, kad į aplinkosauginį tvarumą gilinasi dar labai maža dalis įmonių. Nors spaudimas iš partnerių ir vartotojų auga, dalis verslo tvarumo principus savo veikloje diegia nedrąsiai vien dėl įsivaizduojamo didžiulio pokyčio baimės. Tačiau nesudėtingus ir reikšmingą teigiamą poveikį aplinkai turinčius sprendimus, I. Punytės nuomone, galima padaryti čia ir dabar, nelaukiant būtinybės. 

Ieva Punytė, „Green Genius“ plėtros projektų vadovė

„Be abejo, įsivertinus pagrindines konkrečios įmonės poveikio aplinkai sritis, naudinga pasidomėti, kokie tvarūs sprendimai šiose srityse rinkoje jau egzistuoja. Galiu patikinti, žengiant tvarumo link dviračio išradinėti nereikės, svarbu tik pasirinkti tinkamiausią jau esamą sprendimą. O taip pat labai sveikintina ir akis į akį su šiais sprendimais susipažinti. Pavyzdžiui, kurie mūsų partneriai, kurie jau imasi tvaraus atliekų tvarkymo ir nori naudingiau jas panaudoti, net ir patys atvyksta į biodujų gamyklas susipažinti su procesu ir švariomis technologijomis“, – sako I. Punytė.  Ji priduria, kad toks požiūris – itin brandus ir atsakingas. 

Lietuvoje esančiose „Green Genius“ biodujų jėgainėse per metus perdirbama 360 tūkstančių tonų šalutinių gyvūninių produktų, maisto pramonės ir agrokultūros atliekų – tiek jų užtikrintai nepatenka į miškus, gamtą ar sąvartynus. Tarptautinė atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ vysto saulės ir biodujų projektus visoje Europoje. 

 Originalus straipsnis: https://www.vz.lt/tvarus-verslas/2021/05/13/paprasciau-nei-galvojote-tvaresnei-veiklai-uztenka-tik-vieno-zingsnio